Tai, ką būtinai pasilikčiau sau po vestuvių


Vestuviniam šurmuliui, jauduliui bei emocijoms atslūgus dažna žvilgtelėjus aplink išvysta visą krūvą įvairiausių „rekvizitų“, kurie buvo tokie mieli, išieškoti ir reikalingi ypatingajai šventei – fotografijų sienelės, karpiniai, lipdiniai, vokai, žiedų pagalvėlės, dovanų skrynelės, ir taip tęsti, tikriausiai, būtų galima tikrai ilgai. Populiaru visą šį „turtą“ parduoti. Specializuotos būsimų nuotakų grupės socialiniuose tinkluose pilnutėlės tokių skelbimų. Specializuoti skelbimų portalai irgi neatsilieka panašaus turinio skelbimais. Puiku ir sveikintina, nereikalingus bei nebenaudojamus daiktus perleisti kitiems, tačiau kaspinėliai ir vokeliai po 1 Eur su siuntimu 2,50 Eur atrodo mažų mažumėlę juokinga. Tad gal juos tiesiog padovanoti?

Visai kas kita, kuomet kalbame apie vestuvinę suknelę. Ją perduoti tikrai verta. O argumentas: „Išsaugoti atminčiai ar dukrai“ sentimentalus, tačiau, deja, be jokio racionalumo grūdo. Visų pirma, kas gali garantuoti, jog dangus skirs dukterį? Net jei ir taip, išlaikyti puikios būklės suknelę 20 metų -  misija praktiškai neįmanoma. Laiko tėkmė net ir pačios aukščiausios kokybės tekstilei negailestinga – spalva blunka arba gelsta, dyla siūlės ir t.t. Dar daugiau, vestuvinių suknelių tendencijos keičiasi, todėl, vargu, ar praėjus 20 metų Jūsų suknelė atlieps to laiko dvasią bei idėjas. Mamos ar močiutės vestuvinė suknelė, be abejo, gali sugraudinti iki ašarų, tačiau ar užsidėtumėte ją savąją dieną? Vargu bau. Be to, vestuvinė suknelė - ne maža juoda suknelė, galinti tilpti kad ir į rankinę. Didelė suknelės apimtis reikalauja specialios erdvės jos laikymui. Tad ar tikrai brangi erdvė Jūsų namuose turi būti skirta būtent jai? Būkite laisva.
Parduoti vestuvinę suknelę lengvai galite:

 
Tačiau kai ką, tikrai pasilikčiau sau. Vestuvinio garderobo visumoje keletas detalių yra tiesiog nepavaldžios laikui. Šios detalės neužima daug vietos, o prisiminimais ir šiltomis emocijomis alsuojančios relikvijos tikrai tiks dukrai, galbūt marčiai, o gal net ir anūkei.

Auskarai

Nors auskarų nenešioji ir net nesu prasivėrusi ausų, vis dėl to vestuvių dienai paprašiau savo draugės sukurti įspūdingus auskarus. Dailus ir didingas aksesuaras išdidus laukia kuomet atiteks dukrai. Tikiu, kad jai bus smagu pasipuošti dalele mano vestuvių prisiminimo. Net jei papuošalas jai ir netiks, ji lengvai galės jį persidaryti į jai patinkantį ar jo detales įkomponuoti savo vestuvių stiliuje – suknelėje, šukuosenoje, papuošaluose, puokštėje. Viliuosi, kad galbūt, šis daiktas taps mūsų šeimos tradicija ir toliau nukeliaus mano anūkei.

Nuometas

Be galo simbolinis ir tikriausiai toks pat senas kaip ir pačios vestuvės atributas. Jį lengvai galima išsaugoti ir perduoti dukrai ar marčiai. Dažniausiai jis klasikinis, tad ir po 20 metų atitiks laiko dvasią, arba lengvai bus galima jį adaptuoti tuo metu būsimoms tendencijoms atspindėti. Siekiant, kad nuometas sulauktų savo naujojo momento yra labai svarbu jį išvalyti ir tinkamai saugoti.
 
 

Segė į plaukus

Plaukai visuomet yra dekoruojami – šukuosena, segėmis, tiaromis. Tai neatsiejamas nuotakos įvaizdžio elementas kaip ir nuometas. Savąją išsaugojau ir esu tikra, jog ir po 20-ies metų ji pradžiugins savo „paveldėtoją“.
 
Šviesmečių greičio kaita ir amžino naujumo siekis yra vienas stipriausių šių dienų visuomenės variklių. Greta jo palengva įsibėgėja ir dalijimosi tendencija. Vis dėl to, kviečiu akimirkai stabtelėti ir atiduoti kiekvienam iš šių varomųjų jėgų tai, kas joms ir priklauso: kai ką parduoti, kai ką padovanoti, o tai, kas ilgaamžiška pasilikti sau.